Atsakymą į užklausą pateiksime per 1-2 darbo dienas.
Jei norite atsakymo greičiau, susisiekite su mumis telefonu:
Vilniuje 8 5 2430637, Kaune 8 37 240114, Klaipėdoje 8 46 420902.



Suomija | Apie Suomiją

Bendra informacija apie Suomiją, Suomijos miestai ir kurortai, valiuta, darbo laikai, šventės, Suomijos klimatas, skiepai, vizos, ekskursijos Suomijoje.

OFICIALUS PAVADINIMAS – Suomijos Respublika (Suomes Tasavalta).
PLOTAS – 337 100 km².
GYVENTOJŲ SKAIČIUS – 5,1 mln.(15 žm./km²).
SOSTINĖ – Helsinkis (501 000 gyv.).
KITI MIESTAI – Espas, Tampere, Turku.
RELIGIJA – liuteronai.
KALBA – suomių ir švedų.
PINIGINIS VIENETAS – euras.
GEOGRAFIJA. Suomija yra švariausia valstybė, miškų ir ežerų, baltųjų naktų (vasarą) bei šiaurės pašvaisčių (žiemą) kraštas. Jos pietinius krantus skalauja Suomijos, o vakarinius – Botnijos įlankos vandenys. Ežerai užima 9% teritorijos (daugiausia Europoje).
Aukščiausia viršūnė – Haltiatunturis (1328 m).
Ilgiausios upės – Kemijokis (483 km), Yjokis.
Didžiausi ežerai – Saima, Inaris, Pejene.
LIETUVOS AMBASADA – Rauhankatu 13 A, 00170 Helsinki, Finland. Tel.: (358 9) 608 210, (358 9) 278 10 05. E-mail: amb.fi@urm.lt

VISUOMENĖ
Suomiai sudaro daugiau kaip 93% šalies gyventojų, o švedai – tik 6%. Šiaurinėje dalyje gyvena beveik 2500 Samių, kitos tautinės grupės sudaro tik 1%. Tačiau nors švedų gyventojų skaičius ir mažėja, Suomijoje jie turi savo politinę partiją, savo tautines mokyklas, institucijas. 58% Suomijos gyventojų yra miestiečiai. Suomių ir švedų kalbos yra abi oficialiosios. 93% kalba suomių kalba, kilusia iš fino-ugrų kalbų. Apie 6% žmonių, gyvenančių Alandų salyne, kalba švediškai. Taip pat Suomijoje gyvena samiai (lapiai).

SUOMIŲ CHARAKTERIS
Svarbiausios suomių charakterio savybės — sąžiningumas, meilė darbui, humoro jausmas, tradicijų laikymasis, kuris įvardijamas kaip konservatyvizmas, o kai kas tame įžiūri lėtumą ir užsispyrimą. Suomiai — tikri anekdotų meistrai, mėgstantys geranoriškai pajuokauti. Dažną nustebina suomių vyrų drovumas, o moterų vyriškumas (didžiuma mūvi kelnes ar vaikšto su sportiniu kostiumu ir avalyne, o ir dažnai elgiasi kaip vyrai).

Suomiai nemoka tuščiai kalbėti, jie įpratę kalbėti tiksliai ir dalykiškai. Jei kalbatės po darbo, tinkamiausios temos: oras, uodai, Suomija ir Europos Sąjunga, Karelija ir Lapija, šalies ekonomika. Reikia vengti politikos ir religijos temų. Suomiai labiau mėgsta monologą nei dialogą. Suomių kultūra yra pasyvi, o jautrumas ir taktiškumas — didžiausias suomių mandagumas.

ŠVENTĖS IR POMĖGIAI
Sauna
suomiui – neatsiejama gyvenimo dalis. Esminiam suomių gyvenimo būdui priklauso vasarnamis ir sauna. Vasarnamių yra apie ketvirtis milijono ir juos vis daugiau naudoja kaip poilsio namus per ištisus metus. Penkiems suomiams tenka viena sauna. Tad visa tauta vienu metu galėtų sutilpti saunose ir nebūtų ankšta. Sauna Suomijoje — kultas ir neatsiejama gyvenimo dalis. Kiekviename name ar prie jo rasite nors mažą pirtelę. Jei kviečiami svečiai, paprastai iškūrenama ir sauna. Jei suomio pirtis neiškūrenta, tai jis svečių priimti nepasiruošęs. Jonas Šliūpas yra rašęs, kad toks paprotys buvęs ir Lietuvoje. Gal dėl to pirtis ir Suomijoje, ir Lietuvoje vadinama tuo pačiu žodžiu. Tiesa, šeimininkas „užsako" šilumą ir vanoja svečią pats. Šis ritualas niekam nepatikimas. Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo plaukiojimas valtimis. Nuosavas vasarnamis, sauna ir valtis priklauso „suomių gyvenimo būdui", ir jie ypač dera tūkstančių ežerų ir ilgų jūros pakrančių šaliai.

Žiemą visi — nuo mažo iki didelio — slidinėja, vos ne kiekvieną sekmadienį rengiami slidžių krosai, varžybos. Suomiai mėgsta bėgimą, jodinėjimą, plaukymą, ledo ritulį, žaidimus su kamuoliu, automobilių lenktynes.

Suomiams Kalėdos — didžiausia šeimos ir religinė šventė, kurios išvakarėse, gruodžio 24d., puošiama eglutė (ši tradicija paplito XIX a. pabaigoje), verdamas kumpis, kiti tradiciniai valgiai. Kalėdų išvakarėse suomiai maudosi tradicinėje pirtyje. Namus lanko Kalėdų Senelis — visų vaikų draugas, tas pats, kuris gyvena Lapijoje šalia Korvatunturio kalno. Jis susirašinėja su viso pasaulio vaikais ir keliauja po visas šalis. Žmonės per Kalėdas keičiasi dovanomis, siunčia sveikinimo atvirukus, įstaigos paprastai kurį nors gruodžio šeštadienio vakarą savo tarnautojams ruošia vakarones, vadinamas pikku Joulu (mažosios Kalėdos). Visą gruodžio mėnesį languose statomos žvakutės. Vakare jų liepsnelės puošia miestą.

Kalėdų Senelis. Daug metų Kalėdų Senelis ir jo gerieji elfai neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Daugelis manė, kad jis gyvena Šiaurės ašigalyje arba prie poliarinio rato. Tik suomiai visada žinojo, kad Kalėdų Senelis ir gerosios Kalėdų dvasios gyvena ne kur kitur, o Lapijoje, Korvatunturio kalne. Korvatunturis reiškia „ausies kalną" — štai kodėl čia gyvenantis Kalėdų Senelis gali girdėti visus vaikų norus. Šis kalnas yra Suomijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Rusija. Tai, kad Kalėdų Senelis gyvena būtent šiame kalne, pirmasis sužinojo ir pranešė (1927 m.) Suomijos nacionalinio radijo vaikų laidų redaktorius Markusas Rantio. Kalėdų Senelis turi savo šiaurės elnių fermą. Šiaurės elnias — Lapijos simbolis. Anksčiau šių gyvūnų auginimas buvo vienas svarbiausių lapių pragyvenimo ir maisto šaltinių. Dabar elniai auginami dėl mėsos ir pramogų turistams. Lapijos gyventojai buvo klajoklių elnių augintojų ir medžiotojų gentis. Atvykę į Kalėdų Senelio šalį, jūs galėsite pasivažinėti jo stebuklingomis elnių tempiamomis rogėmis. Lapijoje galima pasivažinėti ir šunimis kinkytomis rogėmis. Dažniausiai į roges kinkomi aštuoni šunys, kurių vienas yra vedlys. Jų vienintelis troškimas — bėgti. Netoli Rovaniemio yra Santa Klauso miestelis. Šiame miestelyje, kurio namai suręsti iš rąstų, yra ir Kalėdų Senelio namas. Bet įdomiausia apsilankyti šalia miestelio įkurtame Kalėdų Senelio parke. Didžiulėje uoloje (požeminiame urve) — visas pramogų pasaulis.

Vappu — gegužės pirmoji ir jos išvakarės — gamtos ir jaunimo, ypač studentų, šventė. Išvakarėse rengiamas karnavalas trunka visą naktį.

Joninės — tai vasaros šventė, kurios išvakarėse kuriami laužai (jie kraunami laikantis senovinių tradicijų), dainuojamos dainos, šokama. Ypač įspūdinga ši šventė būna Helsinkyje, Seurasari saloje, kurioje įsikūręs Suomijos buities muziejus. Per Jonines vainikuojamos karvės. Alandų salose namai puošiami berželių šakomis. Nors suomiai sako, kad ši šventė — vasaros saulėgrįžos šventė. Mat Jonas dar nebuvo gimęs, kai suomiai ėmę švęsti ilgiausios dienos šventę.

Nantalio miestelis turi labai įdomią, niekur kitur negirdėtą šventę. Miegalių diena, išlikusi iš tų laikų, kai žmones vienuoliai gydę Vilupuoto šaltinių vandeniu. Liepos 27-osios rytą ima mušti būgnai. Juos išgirdę ir seni, ir maži, vyrai ir moterys, merginos ir vaikai ima rinktis gatvėse. Būgnų triukšmas negali nustelbti linksmo klegesio ir juoko. Kaip nesijuoksi, kai tavo kaimynas prisikėlė vienuolio, apdaru, o tu pats esi karalius, tavo vaikis tapęs seniu, o seneliai — jaunavedžiais. Teisingai supratote, šią diena vyksta tarsi karnavalas, kuriam paslapčiomis iš anksto rengiamasi. Kiekvienas stengiasi parodyti savo išradingumą ir sąmojingumą. Tą dieną visas miestelis, lydimas orkestro, eina krantinės link. Čia išrinktojo miegalio laukia baisi „egzekucija". Miegaliai atnešami į krantinę kartu su lova ir visiems džiūgaujant verčiami į jūrą. Įdomiausia tai, kad taip karūnuojami ir menininkai, ir miestelio burmistras ar meras, kokio nors komiteto pirmininkas, tiksliau tie, kurie savo kadencijos metu nieko gero nepadarė miestelio ar jo žmonių labui, kitaip tariant, miegojo.

TRADICIJOS
Tautos kultūroje jaučiamas skirtumas tarp rytų ir vakarų Suomijos. Etnografinę ribą galima nubrėžti per Kotką, Juveskiulę, toliau tarp Oulu ir Rabės. Vakaruose labiau jautėsi Švedų kultūros įtaka. Rytuose ilgą laiką, o kai kuriuose papročiuose ir šiandien, archainė dvasia. Ypač tai išryškėjo baldų detalėse ir formose. Populiarūs buvo kabinami lopšiai (Lietuvoje irgi buvo labai populiarūs), pakabinamos lentynėlės, nekilnojamos lovos, suolai, spintos. Vestuvės rytuose šiandien švenčiamos kaip ir seniau. Ritualą sudaro trys dalys: jaunosios „išėjimas" iš gimtų namų, pervažiavimas į vyro namus, atvykimas. Jaunoji turi būti saugoma nuo blogos akies ar blogų dvasių. Vykstant į vyro namus, jaunosios veidą uždengdavo, o vežiman dėdavo peilį ir t. t. Rytuose vyravęs dekoras veikė visos Suomijos architektūrą ir meną, ypač XIX a. pabaigoje vadinamojo „tautinio romantizmo" laikotarpiu. Tautinis kostiumas labai anksti neteko prasmės ir atsigavo tik tautinio atgimimo metu. Šiandien tai tik simbolinė švenčių detalė. Tiesa, skirtumai jaučiami ir nacionalinėje rytų ir vakarų Suomijos virtuvėje. Pavyzdžiui, rytuose buvo reguliariai kepamas didelis minkštos duonos kepalas, ta pati duona vakaruose buvo kepama du kartus metuose, bet kieta ir apvalios formos. Tai labiau priminė džiūvėsį, mat ir laikoma duona buvo neįprastai — palubėje.

pasitarkite...
Konsultantas 8 5 2430636 Kaune 8 37 240114 Klaipėdoje 8 46 420902 Darbo laikas:
I-V nuo 9 iki 19 val.
VI nuo 10 iki 16 val.
 

Atsakymą į užklausą pateiksime per 1-2 darbo dienas.
Jei norite atsakymo greičiau, susisiekite su mumis telefonu:
Vilniuje 8 5 2430637, Kaune 8 37 240114, Klaipėdoje 8 46 420902.

UP